Žmogaus teisių ir demokratijos švietimo institutas
Mokymų teikėjo pateikta informacija
„Žmogaus teisių apsaugos įvadas“ – tai 46 akad. val. trukmės neformaliojo suaugusiųjų švietimo programa, skirta asmenims, siekiantiems pagilinti teisinį raštingumą ir pilietinį sąmoningumą. Programos tikslas – suteikti žinių apie nacionalinius bei tarptautinius (Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Europos Tarybos) žmogaus teisių gynimo mechanizmus ir ugdyti gebėjimą jais naudotis.
Mokymų metu dalyviai analizuos praktines situacijas, mokysis atpažinti teisių pažeidimus bei rengti argumentuotus kreipimusis į institucijas. Sėkmingai baigę programą, dalyviai bus patobulinę pilietiškumo, raštingumo bei asmeninę, socialinę ir mokymosi mokytis kompetencijas.
—
—
| Temos pavadinimas | Trumpas temos aprašymas |
|---|---|
| 1. Žmogaus teisių samprata, kartos ir istorinė raida | Analizuojama žmogaus teisių samprata, prigimtis ir universalumo principas. Apžvelgiama istorinė raida ir klasifikavimas į tris kartas: pilietinės ir politinės teisės (pirmoji karta), socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės (antroji karta) bei solidarumo teisės (trečioji karta). Aptariamos šių teisių sąsajos ir nedalomumas. |
| 2. Europos Tarybos žmogaus teisių apsaugos sistema, Europos Žmogaus Teisių Teismas | Supažindinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) ir jos protokolais. Detaliai analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) veikla, kreipimosi į Teismą sąlygos (išnaudotos vidaus teisinės gynybos priemonės, terminai ir kt.) bei peticijos priimtinumo kriterijai. Aptariamas EŽTT sprendimų vykdymo ir vykdymo priežiūros mechanizmas bei sprendimų įtaka nacionalinei teisei. |
| 3. Europos Sąjungos veikla saugant pagrindines teises, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija | Analizuojama Europos Sąjungos (ES) pirminė teisė, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją, jos teisinę galią (lygiavertė ES sutartims) ir struktūrą. Aptariamas Chartijos santykis su nacionaline teise bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Ypatingas dėmesys skiriamas Chartijos taikymo sričiai – paaiškinama, kada ji privaloma valstybėms narėms (tik įgyvendinant ES teisę). Pristatomos pagrindinės ES institucijos, ES Pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir kitų ES agentūrų veikla. Aptariama antrinės ES teisės įtaka atskiroms žmogaus teisių sritims, pvz., asmens duomenų apsaugai, nediskriminavimo principo užtikrinimui, apsaugai nuo piktnaudžiavimo technologijomis. |
| 4. Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos sistema | Pristatoma Jungtinių Tautų (JT) vaidmuo žmogaus teisių srityje, pradedant Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Analizuojama sutartinių organų (komitetų) sistema ir specialiosios procedūros. Supažindinama su Visuotine periodine peržiūra (UPR) – mechanizmu, kuriuo vertinama žmogaus teisių padėtis visose JT valstybėse narėse. Aptariamas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo teikiant „šešėlines“ ataskaitas. |
| 5. Lietuvos nacionalinė žmogaus teisių apsaugos sistema ir institucijos | Analizuojama Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip žmogaus teisių pagrindas. Pristatomos pagrindinės žmogaus teises ginančios institucijos: teismai ir ombudsmeninės institucijos (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir kt.). Išsamiai aptariama kiekvienos institucijos kompetencija (ką jos gali ir ko negali), skundų pateikimas be jų nagrinėjimo procesas. |
| 6. Horizontalusis nediskriminavimo principas | Analizuojamas nediskriminavimas kaip horizontalusis principas, kuris privalo būti integruotas į visas viešosios politikos sritis, strategijas bei projektus. Aptariama lygių galimybių aspekto integravimo strategija. Aiškinama, kaip praktiškai užtikrinti, kad bet kokia veikla (nuo infrastruktūros iki paslaugų teikimo) būtų prieinama visiems, įskaitant asmenis su negalia (universalaus dizaino principai). Analizuojama, kaip kitos teisės gali būti nepagrįstai apribotos, jei nediskriminavimo principas yra pažeidžiamas. |
| 7. Praktinės teisių gynybos dirbtuvės: dokumentų rengimas ir procesai | Baigiamoji tema, skirta žinių integracijai ir praktiniam taikymui. Dalyviai pasirenka realią arba simuliuotą žmogaus teisių pažeidimo situaciją ir parengia teisinės gynybos strategiją. Rengiami keli procesinių dokumentų projektai (pvz., skundas lygių galimybių kontrolieriui, pareiškimas policijai dėl neapykantos kalbos ar peticija). Lavinami teisinio argumentavimo ir faktinių aplinkybių dėstymo raštu įgūdžiai. |
—
—
Mokymosi programos trukmė: 46 akad. val.
Praktinio kontaktinio darbo trukmė: 32 akad. val.
Teorinio kontaktinio darbo trukmė: 14 akad. val.
Savarankiško darbo trukmė: akad. val.
Įgytų kompetencijų vertinimo sistema / skalė: Įskaityta
Tvarkaraščių duomenų nėra.
Įvertinimų dar nėra.