Prioritetai

Kursuok.lt platformoje laukiame įvairių sričių mokymus organizuojančių teikėjų. Prioritetines Individualių mokymosi paskyrų (IMP) sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų mokymosi programų sritis ir prioritetines asmenų grupes tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kokius kriterijus, pretenduojant į Kursuok krepšelį (iki 500 Eur), turi atitikti besimokantieji?

Pretenduoti į Kursuok finansavimą gali asmenys, atitinkantys visus išvardintus būtinuosius kriterijus:

  • 18–65 m. amžiaus asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba užsieniečiai, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą.
  • Užimti asmenys (asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla: dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, yra savarankiškai dirbantis asmuo).
  • Asmenys, įgiję kvalifikaciją, aukštąjį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, ir (arba) užsieniečiai, turintys aukštą profesinę kvalifikaciją liudijančius dokumentus.

SVARBU: finansavimas - Kursuok krepšelis (iki 500 Eur) - nuo šiol skirstomas sudarius konkursinę eilę pagal nustatytus naujus prioritetus, įtvirtintus Kursuok administravimo tvarkoje.

Konkursinės eilės sudarymas

Asmenys, atitinkantys pagrindinius kriterijus, dalyvauja Kursuok krepšelio skirstymo konkurse (2025 m. tai vyko pagal patvirtintą konkurso grafiką), nes nuo šiol finansavimas skiriamas pagal konkursinę eilę, vadovaujantis nustatytais prioritetais.

Nustatyti prioritetai: konkursas organizuojamas pirmiausia Kursuok krepšelį rezervuojant asmeniui, atitinkančiam šiuos kriterijus, išdėstytus mažėjimo tvarka (jei keli asmenys atitinka tą patį kriterijų, pirmenybė teikiama tam, kuris atitinka kitą kriterijų eilės tvarka):

  • Asmuo su negalia, kuriam nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. iki 55 procentų darbingumo lygis). 
  • Gyvenantis ne didmiesčiuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai). 
  • Išsilavinimas/kvalifikacija įgyta prieš daugiau nei 10 metų. 
  • Žemesnis išsilavinimas ar kvalifikacija. 
  • Vyresnio amžiaus asmuo pagal amžiaus grupes (teikiant prioritetą):

    • 50–59 m. amžiaus asmenims;
    • 60–65 m. amžiaus asmenims;
    • 35–49 m. amžiaus asmenims;
    • 18–34 m. amžiaus asmenims.

Sudaromos dvi eilės: finansavimas skiriamas pagal prioritetines sritis, kurių pirmoji ir svarbiausia – skaitmeninė, o toliau seka kitos, pvz., verslumo, daugiakalbystės ir kt.

Konkursai organizuojami atskirai kiekvienai prioritetinei sričiai – viena eilė sudaroma pretenduojantiems tik į skaitmenines kompetencijas ugdančias programas, kita – pretenduojantiems į visas likusias. O pati atranka vykdoma automatizuotai per Kursuok sistemos sąsajas su valstybės registrais.

Kokios yra prioritetinės finansuojamų mokymosi programų sritys?

1 prioritetinei IMP sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sričiai skiriama 50 proc. numatyto finansavimo.

2–8 prioritetinėms IMP sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sritims kartu skiriama 50 proc. numatyto finansavimo.

1. Skaitmeninės kompetencijos stiprinimo sritis

Skaitmeninė kompetencija apima patikimą, kritišką ir atsakingą skaitmeninių technologijų naudojimą mokymosi, darbo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime tikslais ir jų išmanymą. Ji apima gebėjimą naudotis informacija ir duomenimis, bendravimą ir bendradarbiavimą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, skaitmeninio turinio kūrimą (įskaitant programavimą), saugumą (įskaitant skaitmeninę gerovę ir su kibernetiniu saugumu susijusias kompetencijas), su intelektine nuosavybe susijusius klausimus, problemų sprendimą ir kritinį mąstymą.

2. Matematinės kompetencijos ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencijos stiprinimo sritis

Matematinė kompetencija – gebėjimas vystyti ir taikyti matematinį mąstymą ir įžvalgą sprendžiant įvairias kasdienes problemas. Ugdant gebėjimą gerai skaičiuoti, pabrėžiamas procesas, veikla ir žinios. Matematinė kompetencija skirtingu mastu apima gebėjimą ir norą naudoti matematinius mąstymo ir išraiškos būdus (formules, modelius, konstruktus, diagramas, schemas). Gamtos mokslų kompetencija – gebėjimas ir noras gamtos pasaulį aiškinti naudojantis taikomomis žiniomis ir metodika, įskaitant stebėjimą ir eksperimentavimą, siekiant iškelti klausimus ir daryti įrodymais grindžiamas išvadas. Technologijų ir inžinerijos kompetencijos suvokiamos kaip šių žinių ir metodų taikymas atsižvelgiant į suvoktus žmogaus norus ar poreikius. Gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencijos apima žmogaus veiklos sukeltų pokyčių suvokimą ir piliečio asmeninę atsakomybę.

3. Verslumo kompetencijos stiprinimo sritis

Verslumo kompetencija – tai gebėjimas imtis veiksmų, iškilus galimybėms ir remiantis idėjomis, ir paversti juos kitiems svarbiomis vertybėmis. Ji grindžiama kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir problemų sprendimu, iniciatyvumu, atkaklumu ir gebėjimu dirbti bendradarbiaujant siekiant planuoti ir valdyti projektus, turinčius kultūrinę, socialinę ar finansinę vertę.

4. Daugiakalbystės kompetencijos stiprinimo sritis

Šia kompetencija apibrėžiamas gebėjimas bendraujant tinkamai ir veiksmingai vartoti įvairias kalbas. Ją ir raštingumą sudarančių įgūdžių aspektai labai panašūs: ji yra grindžiama gebėjimu suprasti, reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktas ir nuomones tiek žodine, tiek rašto forma (klausant, kalbant, skaitant ir rašant) atitinkamoje visuomenės ir kultūros kontekstų skalėje pagal kiekvieno asmens norų ar poreikius. Kalbų kompetencija apima istorinį aspektą ir tarpkultūrines kompetencijas. Ji priklauso nuo gebėjimo atlikti tarpininko vaidmenį skirtingų kalbų ir medijų atveju, kaip nurodyta Bendroje Europos orientacinėje sistemoje. Atitinkamais atvejais ji gali apimti gimtosios kalbos mokėjimo kompetencijų išlaikymą ir tolesnį plėtojimą, taip pat šalies oficialiosios (valstybinės) kalbos išmokimą.

5. Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencijos stiprinimo sritis

Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija – tai gebėjimas apmąstyti savo elgesį, veiksmingai valdyti laiką ir informaciją, konstruktyviai dirbti su kitais, išlikti atspariam ir valdyti savo mokymąsi ir karjerą. Ji apima gebėjimą įveikti netikrumą ir sudėtingumą, išmokti mokytis, palaikyti savo fizinę ir emocinę gerovę, išlaikyti fizinę ir emocinę sveikatą, gebėti rūpintis sveikata ir gyventi į ateitį orientuotą gyvenimą, būti empatiškam ir valdyti konfliktus įtraukiame ir palaikymo kontekste.

 
6. Raštingumo kompetencijos stiprinimo sritis

Raštingumas – tai gebėjimas nustatyti, suprasti, reikšti, kurti ir aiškinti sąvokas, jausmus, faktus ir nuomones tiek žodine, tiek rašto forma, naudojantis įvairių dalykų ir kontekstų vaizdo, garso ir skaitmenine medžiaga. Tai gebėjimas veiksmingai, tinkamai ir kūrybiškai bendrauti ir užmegzti ryšį su kitais. Raštingumo ugdymas yra tolesnio mokymosi ir kalbinio bendravimo pagrindas. Priklausomai nuo aplinkybių raštingumo kompetenciją galima ugdyti gimtąja kalba, mokymo kalba ir (arba) šalies oficialiąja (valstybine) kalba.

7. Pilietiškumo kompetencijos stiprinimo sritis

Pilietiškumo kompetencija – tai gebėjimas veikti kaip atsakingam piliečiui ir visapusiškai dalyvauti pilietiniame ir visuomenės gyvenime suprantant socialines, ekonomines, teisines ir politines sąvokas ir struktūras, įvykius pasaulyje ir tvarumo aspektus.

8. Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijos stiprinimo sritis

Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija – supratimas ir atsižvelgimas į tai, kaip įvairiose kultūrose įvairiomis meno ir kitomis kultūros formomis kūrybiškai išreiškiamos ir perteikiamos idėjos ir prasmės. Tai susiję su siekiu suprasti, kurti ir išreikšti savo idėjas ir mintis apie savo vietą ar vaidmenį visuomenėje įvairiais būdais ir įvairiuose kontekstuose.