Viešoji įstaiga LASS RESPUBLIKINIS CENTRAS
Mokymų teikėjo pateikta informacija
Mokymo programa skirta socialinių paslaugų srities darbuotojams (socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams, individualios priežiūros darbuotojams, asmeniniams asistentams, asmens įgūdžių ugdymo specialistams, lankomosios priežiūros darbuotojams ir kitiems socialinės srities darbuotojams), teikiantiems ar planuojantiems teikti socialines ar kt. paslaugas įvairių amžiaus grupių asmenims su regos sutrikimais.
Mokymo programos trukmė 54 akad. val.
Programos tikslas – ugdyti ir padėti tobulinti socialinių paslaugų srities darbuotojų profesines kompetencijas, įgalinančias specialistus pagal asmens poreikį teikti tikslingas paslaugas neregiams ir silpnaregiams jų namuose, socialinėse įstaigose ir viešojoje erdvėje.
Mokymai grindžiami personalizuoto mokymosi koncepcija, skatinančia aktyvų mokymų dalyvių įsitraukimą, imlumą naujovėms ir dalyvavimą mokymosi procese, mokantis spręsti realias praktines problemas.
—
| Temos pavadinimas | Trumpas temos aprašymas |
|---|---|
| 1. Regos praradimo psichologiniai aspektai | Pristatoma, kaip regos netekimas veikia asmenį emociškai ir psichologiškai, bei kokie yra dažniausi reakcijų ir prisitaikymo etapai: neigimas, pyktis, derybos, depresija ir priėmimas. Socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, dirbantys su neregiais ir silpnaregiais, turi išmokti atpažinti šiuos etapus ir teikti tinkamą paramą kiekviename iš jų. Mokymų metu bus aptariami aktyvaus klausymo metodai, praktinė pagalba ir informacijos suteikimas, psichologinės pagalbos organizavimas bei palaikymo tinklų kūrimo svarba. Taip pat pabrėžiama darbuotojo emocinė gerovė, kuri leis išlikti emociškai stabiliais ir veiksmingais pagalbos teikėjais. |
| 2. Tinkamo bendravimo su neregiais ir silpnaregiais pagrindai | Pristatomi esminiai bendravimo su neregiu ir silpnaregiu principai, kurių laikantis užtikrinama pagarba, empatija ir veiksminga pagalba. Aptariama, kaip aiškiai ir konkrečiai bendrauti, vengiant prielaidų apie asmens gebėjimus ir perteklinę pagalbą. Apžvelgiamos dažniausiai daromos bendravimo klaidos. Didelis dėmesys skiriamas tinkamų frazių naudojimui ir netinkamų išsireiškimų vengimui. Bus aptarti pagrindiniai lydėjimo principai, kaip pasiūlyti pagalbą. Dalyviais sužinos, kaip kurti pasitikėjimu grįstą santykį su neregiu ir silpnaregiu. |
| 3. Socialinės pagalbos Lietuvoje sistema, kuria gali pasinaudoti neregiai ir silpnaregiai. Nevyriausybinių organizacijų teikiama pagalba | Pristatoma dalyvumo, specialiųjų poreikių kompensavimo lygio nustatymo tvarka. Aptariamos Neregiams ir silpnaregiams aktualios savivaldybės teikiamos paslaugos. Pristatoma techninės pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Supažindinama su neregių socialinio dalyvumo ugdymo galimybėmis. Aptariama LASS veikla ir teikiama pagalba neregiams ir silpnaregiams. Aptariamos teisinės aktualijos, susijusios su įdarbinimu, kita parama. |
| 4. Neregių ir silpnaregių buitinių įgūdžių lavinimas | Pristatoma, kaip užtikrinti kuo didesnį asmens savarankiškumą, suteikiant jam reikalingas priemones ir mokant efektyvių technikų, kurios padeda tvarkytis kasdienėje veikloje be išorinės pagalbos. Neseniai praradusiems regą asmenims labai svarbu iš naujo įgyti elementarius buitinius įgūdžius, kad jie galėtų kuo savarankiškiau gyventi. Tai apima maisto gamybą, namų tvarkymą, asmens higienos priežiūrą ir drabužių tvarkymą. Kad išvengtų daiktų pametimo ir galėtų efektyviai naudotis buities prietaisais. Pristatomos pagalbinės priemonės ir veiklos strategijos, kurias gali išmokti neregiai ir silpnaregiai. Pristatomos pagalbinės priemonės, tokios kaip lytėjimo žymekliai, reljefiniai lipdukai ar specialūs garsiniai signalai, kurie gali padėti lengviau atskirti prietaiso funkcijas. Pavyzdžiui, ant skalbyklės ar viryklės mygtukų galima užklijuoti reljefinius žymeklius, kurie leis atpažinti skirtingas funkcijas liečiant. Pristatomi namų erdvės pritaikymo neregiui ir silpnaregiui principai. |
| 5. Neregių ir silpnaregių orientacijos ir mobilumo įgūdžių lavinimas | Pristatoma, kas yra neregių ir silpnaregių orientacija ir mobilumas. Paaiškinama, kokie yra orientacijos ir mobilumo mokymo etapai, mokymo būdai. Pristatomos orientacijos ir mobilumo priemonės: baltoji lazdelė, taktiliniai žemėlapiai, maketai, planai. Paaiškinama, kaip juos naudoti orientacijos ir mobilumo mokymui. Pristatomi orientacijos technikos naudojant baltąją lazdelę. Aptariamas darbo su neregiu ir silpnaregiu specifiškumas: pirmasis pokalbis, poreikių ir galimybių išsiaiškinimas, plano sudarymas, orientacijos ir mobilumo mokymo procesas. |
| 6. Neregių ir silpnaregių komunikacijos įgūdžių lavinimas | Komunikacijos įgūdžiai šioje temoje suprantami, kaip neregio ar silpnaregio gebėjimai naudotis technologijomis, pagalbinėmis priemonėmis informacijai gauti ir informacijai perduoti. Supažindinama su ekrano skaitymo programomis asmeniniuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose, jų veikimu. Aptariami neregiui reikalingi įgūdžiai, kad jis galėtų sėkmingai savarankiškai naudotis kompiuteriu. Pristatomos skirtingos mobiliųjų telefonų galimybės. Aptariamas tipinis komunikacijos įgūdžių mokymo planas. Paaiškinama, kaip pagal neregio ar silpnaregio būklę, poreikius ir galimybes parinkti tinkamo sudėtingumo įrenginį. |
| 7. Įvadas į Brailio raštą ir jo mokymą | Pristatoma Brailio rašto sistema, lietuviškas Brailio rašto standartas. Pateikiami principai, kur Brailio raštą prasminga naudoti, nenaudoti. Suteikiama aktuali informacija apie Brailio rašto naudojimą ant maketų, lifto mygtukų, interjero detalių ir pan. Suteikiamos žinios, kaip mokyti Brailio rašto neseniai praradusį regą asmenį, kokios reikalingos priemonės. |
| 8. Fizinės aplinkos prieinamumo pagrindai | Aptariami fizinės aplinkos pritaikymo reikalavimai pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, kurie nustato, kaip turi būti pritaikyta viešoji erdvė, pastatai ir infrastruktūra, kad ji būtų prieinama visiems. Taip pat bus nagrinėjami fizinės aplinkos pritaikymo reikalavimai neregiams ir silpnaregiams pagal ISO standartus, kurie detaliai aprašo, kaip turi būti įrengtos vedimo sistemos, ženklai ir kiti elementai, siekiant užtikrinti optimalų aplinkos prieinamumą. Bus aptartos dažniausiai daromos klaidos įrengiant taktilinius vedimo paviršius, tokios kaip netinkamas jų išdėstymas, per mažas kontrastas ar nepaisymas standartų, kas gali sukelti pavojų ir nesaugumo jausmą neregiams ir silpnaregiams. Dalyviai gaus praktinių patarimų, kaip tikrinti fizinės aplinkos prieinamumą, įvertinant taktilinių paviršių, apšvietimo, kontrasto ir ženklinimo kokybę. |
| 9. Informacinės aplinkos prieinamumo pagrindai | Supažindinama su įvairiais informacijos prieinamumo poreikiais: silpna rega, drebančios rankos, jautrumas šviesai, aklumas, dėmesio sutrikimai ir t. t. Visos šios būklės sukelia sunkumus pasiekiant informaciją tinklapiuose, mobiliosiose programėlėse. Atsižvelgiant į šiuos poreikius siekiant informaciją padaryti prieinamesnę reikia laikytis informacijos pateikimo principų, pvz.: kontrastas, šriftas, tarpai tarp eilučių, lygiavimas ir kiti principai. Pristatomi pagrindiniai informacijos prieinamumo principai aktualūs silpnaregiams, neregiams. Supažindinama, kas yra prieinamas dokumentas, kas yra neprieinamas dokumentas. Aptariami prieinamų dokumentų kūrimo principai (MS Word, Power Point, PDF). |
—
—
Mokymosi programos trukmė: 54 akad. val.
Praktinio kontaktinio darbo trukmė: akad. val.
Teorinio kontaktinio darbo trukmė: akad. val.
Savarankiško darbo trukmė: akad. val.
Įgytų kompetencijų vertinimo sistema / skalė: Įskaityta
Tvarkaraščių duomenų nėra.
Įvertinimų dar nėra.